uzprasītC2
verb/ˈuzprasiːt/
Translation
to ask for, to invite oneself
Pajautāt (kādam ko).
To ask (someone something).
Present
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | uzprasu | uzprasām |
| 2. | uzprasi | uzprasāt |
| 3. | uzprasa | uzprasa |
Past
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | uzprasīju | uzprasījām |
| 2. | uzprasīji | uzprasījāt |
| 3. | uzprasīja | uzprasīja |
Future
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | uzprasīšu | uzprasīsim |
| 2. | uzprasīsi | uzprasīsiet / uzprasīsit |
| 3. | uzprasīs | uzprasīs |
- Infinitiveuzprasīt
- Imperativeuzprasi
- Imperativeuzprasiet
- Русскийнапроситься, выпросить
- Українськанапроситися, випросити
- Lietuviųišprašyti, prašytis