uzprasītC2
veiksmažodis/ˈuzprasiːt/
Vertimas
išprašyti, prašytis
Pajautāt (kādam ko).
Paklausti (ko nors ką).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzprasu | uzprasām |
| 2. | uzprasi | uzprasāt |
| 3. | uzprasa | uzprasa |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzprasīju | uzprasījām |
| 2. | uzprasīji | uzprasījāt |
| 3. | uzprasīja | uzprasīja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzprasīšu | uzprasīsim |
| 2. | uzprasīsi | uzprasīsiet / uzprasīsit |
| 3. | uzprasīs | uzprasīs |
- Bendratisuzprasīt
- Liepiamojiuzprasi
- Liepiamojiuzprasiet
- Englishto ask for, to invite oneself
- Русскийнапроситься, выпросить
- Українськанапроситися, випросити