titulētC2
veiksmažodis/tˈituleːt/
Vertimas
tituluoti
Minēt (kāda) titulu (1), uzrunājot (to) vai runājot, rakstot (par to).
Minėti (kieno) titulą (1) kreipiantis (į jį) ar kalbant, rašant (apie jį).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | titulēju | titulējam |
| 2. | titulē | titulējat |
| 3. | titulē | titulē |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | titulēju | titulējām |
| 2. | titulēji | titulējāt |
| 3. | titulēja | titulēja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | titulēšu | titulēsim |
| 2. | titulēsi | titulēsiet / titulēsit |
| 3. | titulēs | titulēs |
- Bendratistitulēt
- Liepiamojititulē
- Liepiamojititulējiet
- Englishto title, to entitle
- Русскийтитуловать, озаглавить
- Українськатитулувати, озаглавити