pilnvarojumsC1
daiktavardis/pˈillnʋaruojums/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
įgaliojimas
Vienpusīgs akts, ar ko pilnvardevējs pilnvaro personu, organizāciju u. tml. veikt noteiktu darbību.
Vienašalis aktas, kuriuo įgaliotojas įgalioja asmenį, organizaciją ir pan. atlikti tam tikrą veiksmą.
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| N | pilnvarojums | pilnvarojumi |
| Ģ | pilnvarojuma | pilnvarojumu |
| D | pilnvarojumam | pilnvarojumiem |
| A | pilnvarojumu | pilnvarojumus |
| L | pilnvarojumā | pilnvarojumos |
| V | pilnvarojum | pilnvarojumi |
- Englishauthorization, mandate
- Русскийполномочие, доверенность
- Українськаповноваження, уповноваження
- mandātsmandatas