uzlūkotB2
veiksmažodis/ˈuzluːkuot/
Vertimas
žvelgti, laikyti
Pievērst skatienu (kādam, kam), parasti vērīgi, cieši.
Nukreipti žvilgsnį (į ką nors), paprastai atidžiai, įdėmiai; žvelgti.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzlūkoju | uzlūkojam |
| 2. | uzlūko | uzlūkojat |
| 3. | uzlūko | uzlūko |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzlūkoju | uzlūkojām |
| 2. | uzlūkoji | uzlūkojāt |
| 3. | uzlūkoja | uzlūkoja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzlūkošu | uzlūkosim |
| 2. | uzlūkosi | uzlūkosiet / uzlūkosit |
| 3. | uzlūkos | uzlūkos |
- Bendratisuzlūkot
- Liepiamojiuzlūko
- Liepiamojiuzlūkojiet
- Englishto regard, to gaze at
- Русскийвзирать, рассматривать
- Українськаспоглядати, розглядати