sintēzeC1
daiktavardis/sˈinteːze/5. linksniuotė · moteriškoji
Vertimas
sintezė
Īstenības izziņas paņēmiens, kurā parādība, objekts tiek pētīts, aplūkots tā viengabalainībā, tā atsevišķo elementu, daļu savstarpējā saistībā un sakarībā.
Tikrovės pažinimo būdas, kai reiškinys, objektas tiriamas, nagrinėjamas jo vientisume, jo atskirų elementų, dalių tarpusavio ryšyje ir sąsajoje.
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| N | sintēze | sintēzes |
| Ģ | sintēzes | sintēžu |
| D | sintēzei | sintēzēm |
| A | sintēzi | sintēzes |
| L | sintēzē | sintēzēs |
| V | sintēze / sintēz | sintēzes |
- Englishsynthesis
- Русскийсинтез
- Українськасинтез