noklausītC2
veiksmažodis/nˈuoklausiːt/
Vertimas
paklausyti, išklausyti
Paklausīt (kādam).
Paklusti (kam nors).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | noklausu | noklausām |
| 2. | noklausi | noklausāt |
| 3. | noklausa | noklausa |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | noklausīju | noklausījām |
| 2. | noklausīji | noklausījāt |
| 3. | noklausīja | noklausīja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | noklausīšu | noklausīsim |
| 2. | noklausīsi | noklausīsiet / noklausīsit |
| 3. | noklausīs | noklausīs |
- Bendratisnoklausīt
- Liepiamojinoklausi
- Liepiamojinoklausiet
- Englishto obey, to overhear
- Русскийпослушаться, подслушать
- Українськапослухатися, підслухати
- paklausītpaklausyti
- noklausītiesišklausyti