noklausītC2
verb/nˈuoklausiːt/
Translation
to obey, to overhear
Paklausīt (kādam).
To obey (someone).
Present
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | noklausu | noklausām |
| 2. | noklausi | noklausāt |
| 3. | noklausa | noklausa |
Past
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | noklausīju | noklausījām |
| 2. | noklausīji | noklausījāt |
| 3. | noklausīja | noklausīja |
Future
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | noklausīšu | noklausīsim |
| 2. | noklausīsi | noklausīsiet / noklausīsit |
| 3. | noklausīs | noklausīs |
- Infinitivenoklausīt
- Imperativenoklausi
- Imperativenoklausiet
- Русскийпослушаться, подслушать
- Українськапослухатися, підслухати
- Lietuviųpaklausyti, išklausyti
- paklausītto obey
- noklausītiesto listen to