izprasītC2
verb/ˈizprasiːt/
Translation
to demand, to extract, to wheedle out
Present
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | izprasu | izprasām |
| 2. | izprasi | izprasāt |
| 3. | izprasa | izprasa |
Past
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | izprasīju | izprasījām |
| 2. | izprasīji | izprasījāt |
| 3. | izprasīja | izprasīja |
Future
| sg. | pl. | |
|---|---|---|
| 1. | izprasīšu | izprasīsim |
| 2. | izprasīsi | izprasīsiet / izprasīsit |
| 3. | izprasīs | izprasīs |
- Infinitiveizprasīt
- Imperativeizprasi
- Imperativeizprasiet
- Русскийвыпросить, выспросить
- Українськавипросити, виспросити
- Lietuviųišprašyti, išklausinėti