izmocītC2
veiksmažodis/ˈizmuot͡siːt/
Vertimas
nukamuoti, iškankinti
Mokot panākt, ka (kādam) izraisās lielas fiziskas ciešanas; mocīt, līdz (kādam) pilnīgi izzūd spēki.
Kankinant sukelti (kam nors) didelių fizinių kančių; kankinti, kol (kam nors) visiškai išseks jėgos.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izmocu / izmoku | izmokām / izmocām |
| 2. | izmoki / izmoci | izmokāt / izmocāt |
| 3. | izmoka / izmoca | izmoka / izmoca |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izmocīju | izmocījām |
| 2. | izmocīji | izmocījāt |
| 3. | izmocīja | izmocīja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izmocīšu | izmocīsim |
| 2. | izmocīsi | izmocīsiet / izmocīsit |
| 3. | izmocīs | izmocīs |
- Bendratisizmocīt
- Liepiamojiizmoki
- Liepiamojiizmoci
- Liepiamojiizmociet
- Liepiamojiizmokiet
- Englishto torment, to exhaust
- Русскийизмучить
- Українськазмучити
- nogalētįveikti