aptrūktC2
veiksmažodis/ˈaptruːkt/
Vertimas
pritrūkti, išsekti
Izbeigties, nebūt vairs vajadzīgajā daudzumā; nepietikt, pietrūkt.
Pasibaigti, nebebūti reikiamu kiekiu; nepakakti, pritrūkti.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | aptrūkstu | aptrūkstam |
| 2. | aptrūksti | aptrūkstat |
| 3. | aptrūkst | aptrūkst |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | aptrūku | aptrūkām |
| 2. | aptrūki | aptrūkāt |
| 3. | aptrūka | aptrūka |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | aptrūkšu | aptrūksim |
| 2. | aptrūksi | aptrūksiet / aptrūksit |
| 3. | aptrūks | aptrūks |
- Bendratisaptrūkt
- Liepiamojiaptrūksti
- Liepiamojiaptrūkstiet
- Englishto run out, to run short
- Русскийиссякнуть, недоставать
- Українськавичерпатися, забракнути
- nepietiktnepakakti
- pietrūktpritrūkti
- aprautiesnutrūkti
- pārtrūktnutrūkti
- aptrūktiespritrūkti