vientuļnieksC2
daiktavardis/ʋˈieːntuʎnieks/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
atsiskyrėlis
Tas, kas dzīvo, darbojas viens pats, parasti, vairoties no sakariem ar citiem; arī vientulis.
Tas, kuris gyvena, veikia vienas, paprastai vengdamas ryšių su kitais; taip pat vienišius, atsiskyrėlis.
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| N | vientuļnieks | vientuļnieki |
| Ģ | vientuļnieka | vientuļnieku |
| D | vientuļniekam | vientuļniekiem |
| A | vientuļnieku | vientuļniekus |
| L | vientuļniekā | vientuļniekos |
| V | vientuļniek | vientuļnieki |
- Englishhermit, recluse
- Русскийотшельник
- Українськасамітник, відлюдник
- vientulisvienišius
- vieninieksvienetas