saklausītC1
veiksmažodis/sˈaklausiːt/
Vertimas
išgirsti, nugirsti
Ar dzirdi, parasti pilnīgi, arī precīzi, uztvert (skaņas, arī kāda runu, tās saturu); sadzirdēt.
Klausa, paprastai visiškai, taip pat tiksliai, suvokti (garsus, taip pat kieno nors kalbą, jos turinį); išgirsti.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | saklausu | saklausām |
| 2. | saklausi | saklausāt |
| 3. | saklausa | saklausa |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | saklausīju | saklausījām |
| 2. | saklausīji | saklausījāt |
| 3. | saklausīja | saklausīja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | saklausīšu | saklausīsim |
| 2. | saklausīsi | saklausīsiet / saklausīsit |
| 3. | saklausīs | saklausīs |
- Bendratissaklausīt
- Liepiamojisaklausi
- Liepiamojisaklausiet
- Englishto catch (sound), to make out
- Русскийрасслышать, уловить
- Українськарозчути, уловити