rušinātC2
veiksmažodis/rˈuʃinaːt/
Vertimas
knaisioti, raustis
Apstrādājot (parasti augsni) ar kādu rīku vai rokām, panākt, ka (tā) kļūst irdena; arī irdināt (1).
Apdorojant (paprastai dirvožemį) įrankiu ar rankomis, padaryti, kad (jis) taptų purus; taip pat purenti (1).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | rušinu | rušinām |
| 2. | rušini | rušināt |
| 3. | rušina | rušina |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | rušināju | rušinājām |
| 2. | rušināji | rušinājāt |
| 3. | rušināja | rušināja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | rušināšu | rušināsim |
| 2. | rušināsi | rušināsiet / rušināsit |
| 3. | rušinās | rušinās |
- Bendratisrušināt
- Liepiamojirušini
- Liepiamojirušiniet
- Englishto dig, to rummage, to poke
- Русскийрыться, копаться, ворошить
- Українськапорпатися, ворушити