mocītB2
veiksmažodis/mˈuot͡siːt/
Vertimas
kankinti
Panākt, ka (kāds) izjūt fiziskas mokas, ciešanas; arī spīdzināt.
Sukelti, kad (kas nors) jaustų fizines kančias, kentėjimą; taip pat kankinti.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | moku / mocu | mocām / mokām |
| 2. | moci / moki | mocāt / mokāt |
| 3. | moca / moka | moca / moka |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | mocīju | mocījām |
| 2. | mocīji | mocījāt |
| 3. | mocīja | mocīja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | mocīšu | mocīsim |
| 2. | mocīsi | mocīsiet / mocīsit |
| 3. | mocīs | mocīs |
- Bendratismocīt
- Liepiamojimoci
- Liepiamojimoki
- Liepiamojimokiet
- Liepiamojimociet
- Englishto torment, to torture
- Русскиймучить, терзать
- Українськамучити, катувати
- bendētkankinti
- jātjoti
- spīdzinātkankinti
- spirdzinātgaivinti