klabētC2
veiksmažodis/klˈabeːt/
Vertimas
barškėti, kaukšėti
Radīt īslaicīgus, citu citam sekojošus trokšņus, piesitoties (pie kā), atsitoties (pret ko) - par cietiem priekšmetiem, to daļām; atskanēt šādam troksnim.
Skleisti trumpalaikius, vienas po kito einančius garsus atsitrenkiant (į ką), atsimušant (į ką) — apie kietus daiktus, jų dalis; skambėti tokiam garsui; barškėti.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | klabu | klabam |
| 2. | klabi | klabat |
| 3. | klab | klab |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | klabēju | klabējām |
| 2. | klabēji | klabējāt |
| 3. | klabēja | klabēja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | klabēšu | klabēsim |
| 2. | klabēsi | klabēsiet / klabēsit |
| 3. | klabēs | klabēs |
- Bendratisklabēt
- Liepiamojiklabi
- Liepiamojiklabiet
- Englishto clatter, to rattle
- Русскийстучать, греметь
- Українськастукотіти, торохтіти
- pļāpātplepėti