kūpinātC2
veiksmažodis/kˈuːpinaːt/
Vertimas
rūkyti
Panākt, būt par cēloni, ka (kas) kūp (1).
Padaryti, būti priežastimi, kad (kas) rūktų (1).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | kūpinu | kūpinām |
| 2. | kūpini | kūpināt |
| 3. | kūpina | kūpina |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | kūpināju | kūpinājām |
| 2. | kūpināji | kūpinājāt |
| 3. | kūpināja | kūpināja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | kūpināšu | kūpināsim |
| 2. | kūpināsi | kūpināsiet / kūpināsit |
| 3. | kūpinās | kūpinās |
- Bendratiskūpināt
- Liepiamojikūpini
- Liepiamojikūpiniet
- Englishto smoke, to cure
- Русскийкоптить
- Українськакоптити, вудити