izgrūstC2
veiksmažodis/ˈizɡruːst/
Vertimas
išstumti, išgrūsti
Grūžot izvirzīt (no kurienes, kur u. tml.).
Stumiant iškišti (iš kur, kur ir pan.).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izgrūžu | izgrūžam |
| 2. | izgrūd | izgrūžat |
| 3. | izgrūž | izgrūž |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izgrūdu | izgrūdām |
| 2. | izgrūdi | izgrūdāt |
| 3. | izgrūda | izgrūda |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izgrūdīšu | izgrūdīsim |
| 2. | izgrūdīsi | izgrūdīsiet / izgrūdīsit |
| 3. | izgrūdīs | izgrūdīs |
- Bendratisizgrūst
- Liepiamojiizgrūd
- Liepiamojiizgrūdiet
- Englishto push out, to shove out, to thrust out
- Русскийвытолкнуть, выпихнуть
- Українськавиштовхнути
Sandaraizgrūst· grū, grūd, grūs, grūz, graus, graud
padaryta iš grūst
Bendrašakniai
grūšanagrauds
grūšanastūmimasgrūšanaatgrūstatstumtiatgrūstgrūdiensstūmis, postūmisgrūdiensiegrūstįstumtiiegrūstpagrūstpastumtipagrūstgrūststumti, grūstigrūstnogrūstnustumti, nustumdytinogrūstgrūstītiesstumdytis, grūstisgrūstītiesatgrūšanaatstūmimasatgrūšanagrūstītstumdytigrūstītgrūstīšanāsstumdymasisgrūstīšanāsuzgrūstiesužgriūtiuzgrūsties