grūstC2
veiksmažodis/ɡrˈuːst/
Vertimas
stumti, grūsti
Ar spēcīgu, strauju kustību, pieskārienu censties atvirzīt (ko) no sevis, panākt (kā) virziena vai stāvokļa maiņu.
Stipriu, staigiu judesiu, prisilietimu stengtis atstumti (ką nors) nuo savęs, pasiekti jo krypties ar padėties pakeitimą.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | grūžu | grūžam |
| 2. | grūd | grūžat |
| 3. | grūž | grūž |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | grūdu | grūdām |
| 2. | grūdi | grūdāt |
| 3. | grūda | grūda |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | grūdīšu | grūdīsim |
| 2. | grūdīsi | grūdīsiet / grūdīsit |
| 3. | grūdīs | grūdīs |
- Bendratisgrūst
- Liepiamojigrūd
- Liepiamojigrūdiet
- Englishto push, to shove
- Русскийтолкать, пихать
- Українськаштовхати, пхати
Sandaragrūst· grū, grūd, grūs, grūz, graus, graud
Bendrašakniai
grūšanagrauds
grūšanastūmimasgrūšanaatgrūstatstumtiatgrūstgrūdiensstūmis, postūmisgrūdiensiegrūstįstumtiiegrūstpagrūstpastumtipagrūstizgrūstišstumti, išgrūstiizgrūstnogrūstnustumti, nustumdytinogrūstgrūstītiesstumdytis, grūstisgrūstītiesatgrūšanaatstūmimasatgrūšanagrūstītstumdytigrūstītgrūstīšanāsstumdymasisgrūstīšanāsuzgrūstiesužgriūtiuzgrūsties