izbrāķētC2
veiksmažodis/ˈizbraːceːt/
Vertimas
išbrokuoti, atmesti
Vērtējot, šķirojot atzīt par nederīgu, normām neatbilstošu.
Vertinant, rūšiuojant pripažinti netinkamu, neatitinkančiu normų, atmesti kaip broką.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izbrāķēju | izbrāķējam |
| 2. | izbrāķē | izbrāķējat |
| 3. | izbrāķē | izbrāķē |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izbrāķēju | izbrāķējām |
| 2. | izbrāķēji | izbrāķējāt |
| 3. | izbrāķēja | izbrāķēja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izbrāķēšu | izbrāķēsim |
| 2. | izbrāķēsi | izbrāķēsiet / izbrāķēsit |
| 3. | izbrāķēs | izbrāķēs |
- Bendratisizbrāķēt
- Liepiamojiizbrāķē
- Liepiamojiizbrāķējiet
- Englishto reject, to discard as defective
- Русскийзабраковать
- Українськазабракувати
- nopeltišpeikti
- noniecinātsumenkinti
- iznicinātsunaikinti