iesprostotC2
veiksmažodis/ˈiespruostuot/
Vertimas
uždaryti, įkalinti
Ievietot (sprostā, iežogojumā u. tml.) tā, ka netiek laukā.
Įdėti (į narvą, aptvarą ir pan.) taip, kad neištrūktų.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | iesprostoju | iesprostojam |
| 2. | iesprosto | iesprostojat |
| 3. | iesprosto | iesprosto |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | iesprostoju | iesprostojām |
| 2. | iesprostoji | iesprostojāt |
| 3. | iesprostoja | iesprostoja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | iesprostošu | iesprostosim |
| 2. | iesprostosi | iesprostosiet / iesprostosit |
| 3. | iesprostos | iesprostos |
- Bendratisiesprostot
- Liepiamojiiesprosto
- Liepiamojiiesprostojiet
- Englishto cage, to imprison, to trap
- Русскийзаточить, запереть
- Українськаув'язнити, замкнути