zobotiesC2
veiksmažodis/zˈuobuoties/
Vertimas
šaipytis, tyčiotis
Ironiski, arī, parasti nedaudz, nievīgi, izsmējīgi jokot, izteikties (par kādu, ko).
Ironiškai, taip pat dažniausiai šiek tiek paniekinamai, pašaipiai juokauti, kalbėti (apie ką nors).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | zobojos | zobojamies |
| 2. | zobojies | zobojaties |
| 3. | zobojas | zobojas |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | zobojos | zobojāmies |
| 2. | zobojies | zobojāties |
| 3. | zobojās | zobojās |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | zobošos | zobosimies |
| 2. | zobosies | zobosieties / zobosities |
| 3. | zobosies | zobosies |
- Bendratiszoboties
- Liepiamojizobojies
- Liepiamojizobojieties
- Englishto mock, to jeer
- Русскийнасмехаться, издеваться
- Українськанасміхатися, глузувати