uzburtC2
veiksmažodis/ˈuzburt/
Vertimas
užburti, iškerėti
Panākt, būt par cēloni, ka (kas) spilgti, izteikti rodas, izveidojas (apziņā, iztēlē), atveidojas (atmiņā).
Pasiekti, būti priežastimi, kad (kas nors) ryškiai, aiškiai atsiranda, susiformuoja (sąmonėje, vaizduotėje), atsikuria (atmintyje).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzburu | uzburam |
| 2. | uzbur | uzburat |
| 3. | uzbur | uzbur |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzbūru | uzbūrām |
| 2. | uzbūri | uzbūrāt |
| 3. | uzbūra | uzbūra |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | uzburšu | uzbursim |
| 2. | uzbursi | uzbursiet / uzbursit |
| 3. | uzburs | uzburs |
- Bendratisuzburt
- Liepiamojiuzbur
- Liepiamojiuzburiet
- Englishto conjure up, to evoke
- Русскийнаколдовать, вызвать
- Українськанаворожити, викликати
- izburt
Sandarauzburt· bur, būr
padaryta iš burt
Bendrašakniai
burtsraidėburtsburtiskipažodžiui, tiesiogine prasmeburtiskiburvisburtininkas, kerėtojasburvisapburtužburti, sužavėtiapburtburvīgsžavingas, kerintisburvīgsburtnīcasąsiuvinisburtnīcaburtnieksburtininkasburtnieksburtnieksBurtnieksburtnieksburvībakerai, žavesysburvībaburvestībaburtai, keraiburvestībaburtiskspažodinis, tiesioginisburtisksburamvārdsužkeikimas, burtažodisburamvārds