daiktavardis/tˈura/
Spēja noturēties; stāja.
Sugebėjimas išsilaikyti; laikysena.
| vns. | dgs. |
|---|
| N | tura | turas |
|---|
| Ģ | turas | turu |
|---|
| D | turai | turām |
|---|
| A | turu | turas |
|---|
| L | turā | turās |
|---|
| V | tura | turas |
|---|
- Englishrook, castle
- Русскийладья, тура
- Українськатура, човен
Slapukus naudojame tik tam, kad įsimintume jūsų kalbą ir rodymo nustatymus.