temperamentsC2
daiktavardis/tˈempæraments/1. linksniuotė · vyriškoji
Vertimas
temperamentas
Noturīgs likumsakarīgi saistītu personības individuālo īpašību kopums, kas cilvēka attiecībās ar ārējo pasauli raksturo galvenokārt psihisko norišu dinamikas savdabību.
Pastovi dėsningai susijusių asmenybės individualių savybių visuma, kuri žmogaus santykiuose su išoriniu pasauliu apibūdina daugiausia psichinių procesų dinamikos savitumą.
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| N | temperaments | temperamenti |
| Ģ | temperamenta | temperamentu |
| D | temperamentam | temperamentiem |
| A | temperamentu | temperamentus |
| L | temperamentā | temperamentos |
| V | temperament | temperamenti |
- Englishtemperament
- Русскийтемперамент
- Українськатемперамент
- dedzīgumsužsidegimas
- vitalitātegyvybingumas