plucinātC2
veiksmažodis/plˈut͡sinaːt/
Vertimas
pešioti, plėšyti
Raujot, ar rāvieniem dalīt nost (parasti ko sīku) no kā; raujot, ar rāvieniem atbrīvot (ko) no (parasti) kā sīka; arī plūkt (1).
Traukiant, trūkčiojant atskirti (paprastai ką nors smulkaus) nuo ko nors; traukiant, trūkčiojant išlaisvinti (ką) nuo (paprastai) ko nors smulkaus; taip pat skinti, pešti (1).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | plucinu | plucinām |
| 2. | plucini | plucināt |
| 3. | plucina | plucina |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | plucināju | plucinājām |
| 2. | plucināji | plucinājāt |
| 3. | plucināja | plucināja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | plucināšu | plucināsim |
| 2. | plucināsi | plucināsiet / plucināsit |
| 3. | plucinās | plucinās |
- Bendratisplucināt
- Liepiamojiplucini
- Liepiamojipluciniet
- Englishto pluck, to fray, to shred
- Русскийщипать, теребить
- Українськаскубти, патрати
- pluinīttaršyti