kaitinātC1
veiksmažodis/kˈaitinaːt/
Vertimas
erzinti, dirginti
Rīkoties, izturēties tā, lai (kādā) izraisītu nepatiku, arī dusmas.
Elgtis, laikytis taip, kad (kam nors) sukeltų nepasitenkinimą, taip pat pyktį.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | kaitinu | kaitinām |
| 2. | kaitini | kaitināt |
| 3. | kaitina | kaitina |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | kaitināju | kaitinājām |
| 2. | kaitināji | kaitinājāt |
| 3. | kaitināja | kaitināja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | kaitināšu | kaitināsim |
| 2. | kaitināsi | kaitināsiet / kaitināsit |
| 3. | kaitinās | kaitinās |
- Bendratiskaitināt
- Liepiamojikaitini
- Liepiamojikaitiniet
- Englishto irritate, to annoy, to tease
- Русскийраздражать, дразнить
- Українськадратувати, дражнити