jauniņaisC2
būdvardis/jˈauniɲais/
Vertimas
jaunutis, naujokas
Cilvēks, kas tikko vai nesen ir ienācis kādā kolektīvā un nav vēl tajā iedzīvojies; cilvēks, kas tikko vai nesen ir sācis (kur) strādāt.
Žmogus, ką tik ar neseniai įstojęs į kokį kolektyvą ir dar jame neprigijęs; žmogus, ką tik ar neseniai pradėjęs (kur) dirbti; naujokas.
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| N | jauniņais | jauniņie |
| Ģ | jauniņā | jauniņo |
| D | jauniņajam | jauniņajiem |
| A | jauniņo | jauniņos |
| L | jauniņajā | jauniņajos |
| V | jauniņais | jauniņie |
- Englishthe young one, newbie
- Русскиймолоденький, новичок
- Українськамолоденький, новачок
- cālisviščiukas