izdabūtC2
veiksmažodis/ˈizdabuːt/
Vertimas
ištraukti, gauti, išgauti
Panākt, parasti ar pūlēm, grūtībām, ka izkļūst, izvirzās (no kurienes, kur u. tml).
Pasiekti, paprastai pastangomis, sunkumais, kad išliptų, išsiveržtų (iš kur nors, kur nors ir pan.).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izdabūju | izdabūjam |
| 2. | izdabū | izdabūjat |
| 3. | izdabū | izdabū |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izdabūju | izdabūjām |
| 2. | izdabūji | izdabūjāt |
| 3. | izdabūja | izdabūja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | izdabūšu | izdabūsim |
| 2. | izdabūsi | izdabūsiet / izdabūsit |
| 3. | izdabūs | izdabūs |
- Bendratisizdabūt
- Liepiamojiizdabū
- Liepiamojiizdabūjiet
- Englishto extract, to get out, to obtain
- Русскийдобыть, вытащить, раздобыть
- Українськадобути, витягти, роздобути