ietriektC2
veiksmažodis/ˈietriekt/
Vertimas
įsmeigti, įvaryti
Ar spēcīgu sitienu, grūdienu, metienu u. tml. ievirzīt (parasti priekšmetu).
Stipriu smūgiu, stūmimu, metimu ir pan. įvaryti (paprastai daiktą).
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | ietriecu | ietriecam |
| 2. | ietriec | ietriecat |
| 3. | ietriec | ietriec |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | ietriecu | ietriecām |
| 2. | ietrieci | ietriecāt |
| 3. | ietrieca | ietrieca |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | ietriekšu | ietrieksim |
| 2. | ietrieksi | ietrieksiet / ietrieksit |
| 3. | ietrieks | ietrieks |
- Bendratisietriekt
- Liepiamojiietriec
- Liepiamojiietrieciet
- Englishto ram, to thrust into
- Русскийвонзить, врезать
- Українськавстромити, врізати
- iešautįšauti