apvainotC1
veiksmažodis/ˈapʋaiːnuot/
Vertimas
įžeisti, apkaltinti
Izraisīt apbēdinājumu, sarūgtinājumu, dusmas u. tml.; nodarīt pāri, stipri aizskart, pazemot, izturēties nievājoši.
Sukelti nuliūdimą, kartėlį, pyktį ir pan.; nuskriausti, smarkiai įžeisti, pažeminti, elgtis niekinamai.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | apvainoju | apvainojam |
| 2. | apvaino | apvainojat |
| 3. | apvaino | apvaino |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | apvainoju | apvainojām |
| 2. | apvainoji | apvainojāt |
| 3. | apvainoja | apvainoja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | apvainošu | apvainosim |
| 2. | apvainosi | apvainosiet / apvainosit |
| 3. | apvainos | apvainos |
- Bendratisapvainot
- Liepiamojiapvaino
- Liepiamojiapvainojiet
- Englishto insult, to offend
- Русскийоскорбить, обвинить
- Українськаобразити, обвинуватити