čabētC2
veiksmažodis/t͡ʃˈabeːt/
Vertimas
šnarėti, čežėti
Radīt paklusu, neskaidru troksni (par ko vieglu, sausu, kas saskaras ar ko); atskanēt šādam troksnim.
Skleisti tylų, neaiškų garsą (apie ką nors lengvą, sausą, kas liečiasi su kuo); skambėti tokiam garsui.
Esamasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | čabu | čabam |
| 2. | čabi | čabat |
| 3. | čab | čab |
Būtasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | čabēju | čabējām |
| 2. | čabēji | čabējāt |
| 3. | čabēja | čabēja |
Būsimasis
| vns. | dgs. | |
|---|---|---|
| 1. | čabēšu | čabēsim |
| 2. | čabēsi | čabēsiet / čabēsit |
| 3. | čabēs | čabēs |
- Bendratisčabēt
- Liepiamojičabi
- Liepiamojičabiet
- Englishto rustle, to crackle
- Русскийшуршать, шелестеть
- Українськашарудіти, шелестіти
- pļāpātplepėti
- atskanētnuskambėti
- izplatītiesplisti